Energingas ir veiklus kruopštaus darbo su autoriais ir potencialiais pirkėjais dešimtmetis leido Isroildžonui ir Andželikai Baročiams po savo skliautais suburti ne tik rimtesnius vietos menininkus, bet ir imtis prekybos Lietuvos dailės klasikų kūriniais. Iki tol Klaipėdoje, būkime atviri, bet teisingi, tuo neužsiiminėjo niekas.

Galerijos išpažįstamas „tyliojo modernizmo“ main stream`as ir sykiu vietos dvasiai turbūt logiškas susilaikymas nuo radikalesnio meno apraiškų bei ekscesų neturėtų stebinti – Klaipėda buvo ir tebėra ramus, ilgų, pasak poeto, „gyvenimo daiktų“ – prospektų, kanalų, krantinių – miestas. Laikas čia sakytum teka išilgai ir ilgai. Cigaretė čia rūkoma dvigubai ilgiau negu sostinėje, meilės istorijos – irgi daugiatomės, o molbertinės tapybos kulto, regis, neišjudins jokie pasaulio meno madų vėjai. Bitlų „Kvailys ant kalno“ čia yra ne tik vietos poezijos švietalų idealas, bet ir neatšaukiamų sprendimų baimės padiktuotų kasdienio bendrabūvio strategijų simbolis. Būti gyvam ir veikliam tarsi specialiai sustabdytame laike – toks galėtų būti Baroti galerijos devizas. Baroti galerija yra inkliuzas-gyvojas pajūrio meno akvariume. Dailės „spermatozauras“, vertas ne tik Jūros ar Zoologijos muziejaus dėmesio.

Rolandas Rastauskas