Petras LINCEVIČIUs

Liepos 1 – 27 d.

PRISIJAUKINTI MĖLYNĄ SPALVĄ

Šioje parodoje eksponuojami keleto pastarųjų metų tapybos darbai. Naujausiuose, kaip ir ankstyvesniuose tapybos darbuose, toliau plėtojamos saviapibrėžties siekio, tapatumo ir identiteto paieškų  temos. Pagrindiniu kūrybos atspirties tašku Petras Lincevičius išskiria Lietuvos etnografinį regioną – Suvalkiją ir šiame regione esantį miestelį – Šilavotą (tapytojo gimtąjį kraštą). Tapytojas, remdamasis minėto regiono istorija, kultūrine atmintimi, prosenelių gyvenimą menančiais artefaktais, konstruoja (egzistencijos) struktūrą, kurią kiekvienas nutapytas paveikslas papildo simboliais ir jų asmeninėmis reikšmėmis.

 „Tapau remdamasis fotografijomis, kurios vienaip ar kitaip yra susiję su manimi. Jas nufotografuoju pats arba randu įvairiuose archyvuose. Mane žavi faktas, kad fotografijose sustabdoma laiko atkarpa, sauganti informaciją apie mano ir/ar mano protėvių praeitį. Tapydamas įsikūniju į archeologo, ieškančio artefaktų (tačiau nežinančio, kokių ir ar tikrai kažką suras), vaidmenį. Taip fotografija man tampa žemės plotu, kurio sluoksnius atsargiai atidengiu. Tapydamas visus fotografijos atvaizdus, apmąstymus ir įspūdžius stengiuosi perteikti ant drobės, todėl labai atidžiai nagrinėju kiekvieną fotografijos – konkrečiu momentu užfiksuoto laiko – milimetrą. Užbaigtas paveikslas – šio tyrimo dokumentas. Tapybos proceso metu įvyksta vaizduojamo objekto identifikavimas, o išgyventas laikas susilieja su nepatirtu. Šis vyksmas – „archeologinis radinys“, įvykstantis mintyse, padeda pratęsti laikmečio, vietos ir istorijos interpretacijas. Man šis procesas – esminis būdas suprasti dabartį. Tapydamas fotografijos atvaizdą jį inkorporuoju, pasisavinu ir jis tampa dalimi manęs. Tačiau tuo pačiu jį išvaizduoju aliejiniais dažais ant drobės. Svarbiausiu aspektu šiame procese išlieka spalva ir jų tarpusavio dermė. Tapybos darbuose siekiu išgauti spalvų spindesį arba kitaip tariant paveikslo plokštumoje sukurti oro virpėjimo iliuziją, kuri būtų nuoroda (šiuo atveju – klaidinanti) į tapybą iš natūros. Fotografijoje užfiksuota akimirka „prikeliama“ gyvenimui mano laiko sąskaita.“

Ankstesnės parodos