RAIMUNDAS URBONAS

26 sausio, 2018 / 21 vasario, 2018

Laikinumo trauka

Be fotomenininko Raimundo Urbono kūrybos neįsivaizduojama paskutinio XX a. dešimtmečio Klaipėdos meninio gyvenimo scena. Legendinės alternatyvios grupės Doooooris narys, garsaus Rytprūsių ciklo autorius, mitinio Gliukų teatro dokumentalistas, tiesiog kasdienybės daiktų alchemikas savo nuotraukomis pateikia ištraukas iš mus supančio pasaulio tėkmės, nejučia įtraukdamas į tai, kas lieka anapus žodžių. Šioje bežodėje vaizdų teritorijoje įvyksta laiko horizontalės ir amžinybės vertikalės sankirta, kurioje susitaiko laikinumo iliuzija – ko jau nėra – su amžinumo tiesa – kas yra visada. R. Urbono užfiksuoti vaizdai, kaip ištraukos iš nebūties, panardina žiūrovą į kitą būties dimensiją, sugrąžindami mums prarastą laiką, o tuo pačiu ir mums save pačius.

"Žiūrint į nuotraukos vaizdą vyksta kažkas panašaus, kai žiūriu į giedrą naktinį dangų: žvelgiu į spindinčius taškus dabar, tačiau matau tai, ko (galbūt) jau senai nebėra, greičiausiai netgi nebuvo prieš man gimstant, prieš atsirandant galimybei tai pamatyti. Nes žvaigždžių šviesa mus pasiekia po daugelio šviesmečių, po to, kai jos pačios jau būna užgęsusios, bet šviesa vis dar keliauja. Vaizdas kaip tiltas tarp esaties ir nebūties. Kaip šviesa yra žvaigždės vaizdo nešėja, bet ne ji pati, taip ir nuotrauka... Ir kas gi mes būtume be galimybės pakelti akis į giedrą, naktinį dangų?" -Tomas Kiauka