Vilmantas Marcinkevičius
“Naivūs lakštingalų liežuvėliai”

Rugpjūčio 25 –  Rugsėjo 20 d.

Kartais intensyviai ryški, o kartais nudylanti į sfumato. Kartais tiesmuka, o kartais apipinta metaforomis. Kartais erotiška, o kartais dievobaiminga. Daugiabriaunė, tačiau visada turinti savo asmeninę istoriją. Tokia yra Vilmanto Marcinkevičiaus tapyba.

Baroti galerijoje Vilmantas pristato parodą “Naivūs lakštingalų liežuvėliai”. Joje eskponuojami įvairių laikotarpių menininko darbai, kurie dar niekada nebuvo rodyti Lietuvoje. Kadangi tapytojas jau beveik du dešimtmečius glaudžiai bendradarbiauja su danų galerija NB galleri, visi naujausi jo kūriniai visų pirma keliauja į Daniją. Tad Baroti galerijos lankytojai turi gerą progą pamatyti ką tik iš Danijos sugrįžusį Vilmanto tapybos darbų rinkinį.

V. Marcinkevičius – išsiskiria iš savo kartos kūrėjų. Jo tapybos koloritas pribloškia efektingais kontrastingais spalvų deriniais. Derindamas mėlyną su geltona, mėlyną su raudona, geltoną su žalia, menininkas sukuria netikėtus koloristinius sprendimus, kurie emociškai labai stipriai veikia žiūrovą. Paradoksalu, tačiau Vilmanto kūryboje slypi kažkokia “mistinė formulė” – įžūlūs spalvų deriniai nedirgina. Nepriklausomai nuo siužeto, iš paveikslų sklinda ramybė ir vibruoja tik teigiamos optimizmo bangos.

Analizuojant Vilmanto kūrybą, būtina išskirti dar vieną momentą – menininkas meistriškai lieja akrilą ir aliejinius dažus ant drobės, tarytum dirbtų su akvarele. Tai taip pat vienas jo išskirtinumo požymių. Sodrios dažo dėmės persidengia su skaidriomis, plonos linijos perauga į plačius potėpius, dažo nuvarvėjimas sukuria “gyvo” paveikslo efektą. Nepalikdamas abejingų, meno kūrinys įtaigiai bendrauja su žiūrovu.

Pradedant ankstyvąja, ir baigiant šiandienine menininko kūryba, ryškėja svarbiausi motyvai Vilmanto tapyboje – žmogus, moteris, žvilgsnis, lytiškumas. Paveikslų siužetuose dažnos retrospektyvios asmeninio gyvenimo, vaikystės/paauglystės scenos, erotiškos, socialinės, provokuojančios temos. Menininko tapomų žmonių, ypač moterų, šventųjų ir “neįšventintųjų” atvaizduose netrūksta seksualumo, gaivališkumo, agresijos, tyrumo, o kartais ir vulgarumo. Vilmanto kūryboje apstu jausmų ir įtraukiančių emocingų scenų.

Kartais intensyviai ryški, o kartais nudylanti į sfumato. Kartais tiesmuka, o kartais apipinta metaforomis. Kartais erotiška, o kartais dievobaiminga. Daugiabriaunė, tačiau visada turinti savo asmeninę istoriją. Tokia yra Vilmanto Marcinkevičiaus tapyba.

Baroti galerijoje Vilmantas pristato parodą “Naivūs lakštingalų liežuvėliai”. Joje eskponuojami įvairių laikotarpių menininko darbai, kurie dar niekada nebuvo rodyti Lietuvoje. Kadangi tapytojas jau beveik du dešimtmečius glaudžiai bendradarbiauja su danų galerija NB galleri, visi naujausi jo kūriniai visų pirma keliauja į Daniją. Tad Baroti galerijos lankytojai turi gerą progą pamatyti ką tik iš Danijos sugrįžusį Vilmanto tapybos darbų rinkinį.

V. Marcinkevičius – išsiskiria iš savo kartos kūrėjų. Jo tapybos koloritas pribloškia efektingais kontrastingais spalvų deriniais. Derindamas mėlyną su geltona, mėlyną su raudona, geltoną su žalia, menininkas sukuria netikėtus koloristinius sprendimus, kurie emociškai labai stipriai veikia žiūrovą. Paradoksalu, tačiau Vilmanto kūryboje slypi kažkokia “mistinė formulė” – įžūlūs spalvų deriniai nedirgina. Nepriklausomai nuo siužeto, iš paveikslų sklinda ramybė ir vibruoja tik teigiamos optimizmo bangos.

Analizuojant Vilmanto kūrybą, būtina išskirti dar vieną momentą – menininkas meistriškai lieja akrilą ir aliejinius dažus ant drobės, tarytum dirbtų su akvarele. Tai taip pat vienas jo išskirtinumo požymių. Sodrios dažo dėmės persidengia su skaidriomis, plonos linijos perauga į plačius potėpius, dažo nuvarvėjimas sukuria “gyvo” paveikslo efektą. Nepalikdamas abejingų, meno kūrinys įtaigiai bendrauja su žiūrovu.

Pradedant ankstyvąja, ir baigiant šiandienine menininko kūryba, ryškėja svarbiausi motyvai Vilmanto tapyboje – žmogus, moteris, žvilgsnis, lytiškumas. Paveikslų siužetuose dažnos retrospektyvios asmeninio gyvenimo, vaikystės/paauglystės scenos, erotiškos, socialinės, provokuojančios temos. Menininko tapomų žmonių, ypač moterų, šventųjų ir “neįšventintųjų” atvaizduose netrūksta seksualumo, gaivališkumo, agresijos, tyrumo, o kartais ir vulgarumo. Vilmanto kūryboje apstu jausmų ir įtraukiančių emocingų scenų.

Baroti galerijoje pristatomų darbų istorijos ir laikotarpiai skirtingi. Čia rasite ir portretų, ir mitinių būtybių, ir aktų, ir siužetinių darbų. Visus juos jungia išskirtinis, Vilmantui būdingas potėpio lengvumas, koloristiniai sprendimai bei tematika. Vienas pagrindinių parodai atrinktų darbų – “Naivūs lakštingalų liežuvėliai” yra visos šios parodos leitmotyvas – užuomina į žmonių jausmus bei tarpusavio santykius, nuoširdumą, atvirumą ir abejingumą bei melą. Pasirodo, Prancūzijoje lakštingalų liežuvėliai – ypatingas delikatesas. Būtent ši žinutė ir yra metafora, lydinti parodoje pristatomus kūrinius – ši paroda yra apie taiką, balansą ir harmoniją, apie žmones, apie mus. Apie tai, kad privalome būti sąžiningi patys sau bei aplinkiniams, ir apginti savo pozicijas, nes, priešingu atveju, gali ištikti lakštingalų liežuvėlių likimas – “arba tu juos, arba jie tave”“.

Julija Dailydėnaitė

Ankstesnės parodos